Skambiu ir dažnai vartojamu terminu tapusi Pramonės 4.0 koncepcija iš esmės reiškia skaitmeninę revoliuciją, kai mes gebėsime greičiau priimti sprendimus ir žymiai greičiau patenkinti klientų poreikius. Tai galioja tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriams. Iš vartotojo perspektyvos ši robotizavimo ir skaitmenizavimo era leis jam paprastai ir greitai pagal savo poreikius susikonfigūruoti norimą produktą ir ir dar greičiau jį gauti. Kad toks užsakymas būtų įvykdytas per kuo trumpesnį laiką, paslaugų teikėjai ir gamintojai turės pasitelkti dirbtinį intelektą ir įsidiegti standartizuotus procesus. Visgi, nors naujosios pramonės koncepcijos tikslas mažinti žmogaus “įsikišimą” į gamybą, be specialistų neišsiversime, o jų trūkumas ateityje gali smarkiai sumažinti pramonės skaitmenizacijos greitį.

Esame duomenų rinkimo etape

Kartais keistis turime greičiau nei norime ar esame suplanavę, ypač, kai tą daryti verčia išorinės aplinkybės. Taip nutiko per praėjusią krizę, kuri labai aiškiai parodė, kad atsargos ir dideli sandėliai yra kaštai. Tai tapo impulsu pramonės skaitmenizacijai, kada imta ieškoti būdų, kaip automatizuoti žaliavų ir komponentų judėjimą, kad būtų užtikrintas ir vartotojų lūkesčius patenkinimas, ir suvaldyti kaštai bei rizikos. Šiandien susiduriame su atvirkštine situacija – brangstant žaliavoms ir nuogastaujant dėl jų trūkumo, jas vėl imta kaupti sandėliuose. 

Šis pavyzdys iliustruoja, kad nuspėti Pramonės 4.0 tendencijas sunku – jos formuojasi aplink tam tikras poreikių ašis ir reaguoja į situaciją. Šiuo metu ištisi gamybos sektoriais yra duomenų rinkimo ir analizės etape. Svarbiausias uždavinys šiuo metu – kaip duomenis paversti naudinga informacija, galinčia identifikuoti būdus, kaip optimizuoti gamybą. Susiduriame su milžiniškais duomenų kiekiais, jie auga net ne procentais, o kartais ar laipsniais. Būtent didelių duomenų kiekių analizei ir reikalingas vis dar daug aistrų keliantis 5G ryšys. Kol kas aiškėja tik viena – orientacija į kaštų mažinimą, automatizuotą atsargų kontrolę ir valdymą išliks, tam vis dažniau bus pasitelkiamas dirbtinis intelektas.

Patarimas būsimiems inžinieriams: tobulinkite vadybinius įgūdžius

Inžinerinės žinios ir gebėjimas jas derinti su vadovavimo įgūdžiais, projektų, opercijų valdymu, planavimu, IT sistemų ar net IT kalbų supratimu – yra tai, ko reikia verslui jau dabar ir dar labiau prireiks ateityje, kai dalį darbų perims dirbtinis intelektas ir robotai. Tai įvykus, valdymo įgūdžiai vis tiek išliks žmonių prerogatyva. Būtent šia kryptimi savo kompetencijas turėtų vystyti vidurinės grandies vadovai, dirbantys gamybos sektoriuje, o taip pat savo ateitį čia matantys studentai. Be integruotų valdymo ir IT žinių, Pramonė 4.0 taip pat pareikalaus ir empatiškų bei kūrybiškų darbuotojų, gebančių prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių ir tinkamai į juos reaguoti.

Ar mūsų universitetai suvokia ateities pokyčių mastą ir yra pasirengę atitinkamai keistis patys ir keisti studijų programas? Kiek tenka dalyvauti ir stebėti akademinius procesus universitetuose, pokyčiai vyksta. Tiek inžinerinės pakraipos studijų programų, tiek čia parengiamų studentų lygis kasmet kyla, vis daugiau jų įgyja realios praktikos dar studijų metu. Didžiausias iššūkis yra kitas – šių specialistų iš esmės parengiama per mažai ir tai gali tapti svarbiausia problema ateityje. 

Sudominti – jau darželyje

Norint užsitikrinti pakankamą universitetuose rengiamų specialistų skaičių, vien darbo su studentais nepakanka. Reikia pradėti galvoti apie tai kur kas anksčiau ir orientuotis į ilgalaikę, 10-20 metų perspektyvą. Pavyzdžiui, jau vaikų darželyje per žaidimus, muziejus, teminius parkus ir kitokius bendrus su verslu projektus pradėti diegti inžinerinį mąstymą, sužaidybintai pristatyti, kas yra Pramonė 4.0.  Ir tęsti tai mokykloje, universitete. Kitas klausimas, kas turėtų imtis iniciatyvos – valstybė ar pats verslas? Šiuo metu įprasta per asociacijas suformuoti poreikį, įspėti apie esančią padėtį ir vis didėjantį specialistų trūkumą ir laukti valdžios veiksmų. Visgi kolegų Vakarų Europoje, o ypač Vokietijoje, patirtis rodo, kad  verslas pats turėtų būti pagrindinis laukiamų pokyčių iniciatorius: ateiti su savo idėjomis ir investicijomis į bendrus projektus, aktyviai dalyvauti formuojant švietimo politiką, bendradarbiauti su universitetais, kviesti į savo laboratorijas studentus ir taip augintis ateities darbuotojų kartą. Žinoma, tam reikia verslo brandos ir toliaregiškumo, nusiteikimo kantriai ir nuosekliai dirbti bei suvokimo, kad tai turėtų tapti vienu pagrindinių prioritetų.